Pastaruoju metu žiniasklaida mirgėte mirga nuo pranešimų apie įvairius itin sumanius robotus. Tačiau robototechnikos ateičiai svarbu, kad visi robotų taikymai turėtų praktinę naudą.
Bedforde, Masačusetso valstijoje, įsikūrusios kompanijos „iRobot Corporation“ steigėjo ir „CyPhy Works“ generalinio direktoriaus nuomone, vien tik „šaunių“ robotų kūrimas nepaspartins pažangos šioje technikos srityje. Siekiant panašios sėkmės, kokia aplankė skaičiavimo technikos kūrėjus, svarbu kurti praktinius darbus atliekančius, be to, už prieinamą kainą, robotus. Būtent šie aspektai dažnai ignoruojami kuriant tik didelį susižavėjimą keliančius stebuklui prilygstančios technikos pavyzdžius.
Paklausite, kodėl? Atsakymas paprastas – mokėti gerus pinigus kompanijos pasirengusios tik už praktinius ir patikimus projektus.
Robotų kūrėjai, kurie nesivadovauja praktiškumo, patikimumo ir piniginių sąnaudų kriterijais apgaudinėja patys save. Trumpai tariant, žmonės nenori turėti namuose keistai atrodančių mašinų. 2002 metais iRobot ėmėsi projekto patiekti rinkai robotą dulkių siurblį Roomba. Išanalizavus potencialių vartotojų nuomonę paaiškėjo, kad pastarieji šį daiktą įsivaizduoja kaip Terminatorių, stumdantį dulkių siurblį, ir pareiškė, jog panašaus aparato savo namuose matyti nenorėtų. Bet per Roomba‘os pristatymą šis nedidukas, lengvas ir draugiškas robotas susilaukė visuotinių simpatijų.
Dar vienas praktiškumo pavyzdys – iš praeitų metų, kai Afganistanui skirtas minų nukenksminimo robotas sėkmingai buvo panaudotas Fukušimos Daiichi atominės elektrinės avarijos likvidavimo darbams atlikti. Tai paskatino Japonijos visuomenę pradėti diskusijas dėl šalies robotų pramonės perspektyvos, t. y. tyrimų krypties pakeitimo nuo žmogiškąjį pavidalą turinčių prie daug praktiškesniems tikslams skirtų robotų kūrimo.
Toks požiūris labai sveikintinas, nes pastangos įkūnyti žmonių protingumą robotų pavidalu yra ne tai, ko turime siekti. Žemėje šiuo metu yra virš 7 milijardų žmonių, ir visi jie geba kažką atlikti labai gerai. Kurti į žmogų panašius robotus ir juos pardavinėti dar nesame pajėgūs.
Robotams skirtos programinės įrangos, tokios kaip „Robot Operating System“ ir „Linux“ pagrindu veikiančiosios standartizavimas leistų jos kūrėjams sutelkti dėmesį ties praktiniais tikslais. Išsprendus šį klausimą būtų žengtas didelis žingsnis pirmyn. Daugelio pasaulio universitetų tyrėjų komandoms nebereikėtų saviems robotams programinę įrangą kurti nuo pradžių. Visas jų darbas būtų kurti nedidelius programinius paketus, galinčius veikti ribotos galios ir nebrangiuose procesoriuose bei robotuose, kurie pasižymėtų didesne „ištverme“ ir ilgesne veikimo trukme.
Robotų kūrėjai, savo kūrybinį potencialą išnaudodami praktinėms idėjoms diegti rinkoje, galėtų lemti šios pramonės šakos komercinę sėkmę, keičiant mus supantį pasaulį.
